LIETUVOS SOCIALINI? MOKSL? FORUMAS
LIETUVOS SOCIALINI? MOKSL? FORUMAS 2009
Prane?im? tez?s
2009 m. gegu??s 22-24 d.
Mol?t? astronomijos observatorija
VILNIUS 2009
Redaktor? Ain? Ramonait?
Renginio r?m?jas:
Lietuvos valstybinis mokslo ir studij? fondas
? Lietuvos socialini? moksl? forumas, 2009
TURINYS
Liudmila Arcimavi?ien?. Moral?s modeliai politiniame diskurse: kontrastyvin?metaforos analiz? (5)
Ernesta Butkuvien?. Moter? parlamentinio atstovavimo prielaidos ir galimyb?s (6)
Vilt? Drūlien?. Lingvisto ?vilgsnis ? elit? (7)
Inga Hilbig. “U?daryk lang?, gerai? ir “Would you mind closing the window please? Lietuvi? ir angl? pra?ym? strategij? analiz? (8)
Vilius Ivanauskas. Sovietin? modernizacija ir lietuvi?kosios nomenklatūros nacionalinio (etninio) tapatumo projekcijos (9)
Viginta Iva?kait?-Tamo?iūn?. Kaip matuoti ?moni? gerov? (angl.well-being)? (10)
Jūrat? Kavaliauskait?. Kam politin?je komunikacijoje tarnauja ironija? TPP rinkim?kampanijos atvejis (11)
K?stas Kirtiklis. Kritin?s prieigos socialiniuose moksluose pagrindimo problema..12 Vytautas Michelkevi?ius. Fotografija kaip medijos dispozityvas Lietuvoje 1969–1989 metais (14)
Vaidas Morkevi?ius, Tomas Krilavi?ius. Kaip analizuoti Seimo nari? balsavimus? Metodologin?s pastabos (16)
Nida Vasiliauskait?. Vizualin? Lietuvos vardo tūkstantme?io ideologija (atvejo analiz?) (18)
Galina Va??enkait?. Netikrumas tarptautiniuose santykiuose kaip struktūrin?s galios didinimo priemon? (19)
Kristina Veli?kait?. Europieti?kos tapatyb?s paie?kos Lietuvos elite (20)
Jolita Viluckien?. Jud?jimo negali? turin?i? asmen? fenomenologin? gyvenamojo pasaulio analiz?: pirminiai tyrimo rezultatai (22)
Gintar? ?alkauskait?. Lietuvi?kos raid?s elektroniniuose lai?kuose (24)
Dovil? ?valionyt?. Lietuvos gyventoj? migracija–ar veiksmingas reguliavimas? (25)
Liudmila Arcimavi?ien?
Department of English Philology, Vilnius University
liudmila.arcimaviciene@https://www.doczj.com/doc/f810756880.html,
MORALITY THROUGH METAPHOR: A CROSS-LINGUISTIC ANALYSIS OF POLITICAL DISCOURSE
The present study aims at examining morality models that underlie contemporary politics of two different cultures, Lithuania and Great Britain. The material of the present study consists of the analytical political articles extracted from the on-line archive of the following websites: www.politika.lt and https://www.doczj.com/doc/f810756880.html,. The articles were collected randomly covering the period of three years, i.e. from 2004 to 2007. The method applied to investigate morality through metaphor is that of qualitative analysis in the theoretical framework of cognitive linguistics (Fauconnier & Turner 2002; K?vesces 2005; Lakoff & Johnson 1997, Lakoff 2002 etc.). To be more precise, the language of analytical political articles was analysed in terms of conceptual metaphor. Metaphorical instances were located and classified according to their SOURCE domains. The research findings reveal that both English and Lithuanian political discourse is based on both Pragmatic and Rational Morality Models as reflected in the use of such metaphors as STRENGTH, MOTION, SPORTS, ANIMALS, ESSENCE etc.
Ernesta Butkuvien?
Kauno technologijos universitetas, Sociologijos katedra
ernestabut@email.lt
MOTER? PARLAMENTINIO ATSTOVAVIMO PRIELAIDOS IR GALIMYB?S
paskutini?j? Seimo rinkim? moterys Lietuvos parlamente sudar? 18,4 %, Po
vienai parlamentarei atsisakius Seimo nario mandato – 17,7 %. ?is rodiklis artimas ES ?ali? vidurkiui (22,8 %). Instituciniai (partij? formalios ir neformalios taisykl?s), struktūriniai (ly?i? nelygyb?s aspektai vie?oje ir priva?ioje sferoje, socialiniai tinklai), kultūriniai (visuomen?s po?iūriai ? ly?i? vaidmenis) veiksniai (Norris, Inglehart 2003, 2008) diferencijuoja ly?i? atstovavimo formaliojoje politikoje galimybes.
Prane?ime pristatomi kokybinio tyrimo, t.y. 20 pusiau struktūruot? interviu, atlikt? 2008 m. baland?io – 2009 m. kovo m?n. su Lietuvos parlamentar?mis, rezultatai. Tyrimu buvo siekiama atskleisti: kaip klost?si moter? parlamentari?politin? karjera, kokie veiksniai paskatino ?sitraukti ? politin? veikl?, kiek pasirinkimo procese buvo svarbus dalyvavimo visuomenin?je veikloje aspektas; kokios egzistuoja ne/palankios s?lygos moterims dalyvauti politikoje Lietuvos atveju; kaip parlamentar?s vertina moter? dalyvavimo parlamentini? struktūr?veikloje galimybes. Su i?vardintomis atlikto tyrimo kryptimis siejamas ir prane?imo tikslas – atskleisti moter? politinio atstovavimo prielaidas ir galimybes, remiantis asmenine parlamentari? patirtimi.
Vilt? Drūlien?
Vytauto Did?iojo universitetas, Humanitarini? moksl? fakultetas
v.druliene@hmf.vdu.lt
LINGVISTO ?VILGSNIS ? ELIT?
Elitas – gana da?nai vartojamas ?odis, mirgantis ?iniasklaidoje ir girdimas i? aplinkini?lūp?. Kas ?iuo ?od?iu pavadinama, tarsi visiems savaime suprantama, ta?iau iki galo apibr??ti elito ribas, nusakyti, kas yra, ir kas n?ra elitas, kokios prielaidos lemia buvim?elitu, tikriausiai ne?manoma. Vis d?lto lingvistin?abstraktaus daiktavard?io elitas analiz?, jo semantikos (reik?m?s) ir vartosenos tyrimai gali pateikti daug ?domios ir naudingos informacijos apie realij?, kuri? ?is ?odis pavadina.
Norint su?inoti ?od?io reik?m?, patys parankiausi yra vartosenos tyrimai; tai, kokiame kontekste vartojamas ?odis, da?nai ne tik atskleid?ia, bet ir nulemia jo reik?m? – anot angl? lingvisto Johno Ruperto Firth‘o: …You can know the word by the company it keeps“ (…Pasakyk, su kuo esi vartojamas, ?odi, ir a? pasakysiu, kas tu“ (vert? R. Marcinkevi?ien?)). Tam, kad būt? i?samiai i?tirta ?od?io reik?m?, reikalinga per?velgti didel? kontekst? kiek?, o galimyb? juos per?iūr?ti suteikia tekstynas (elektronini? tekst? rinkinys, naudojamas su specialia programine ?ranga).
Tekstyne per?velgus visas ?manomas elito kontekstines eilutes paai?k?jo, kad da?niausiai ?is ?odis vartojamas ?nekant apie politik? – politinis elitas, daug re?iau pavartojami junginiai kultūros elitas, meno elitas, intelektualinis elitas. I? ?vairi??od?i? jungini? su daiktavard?iu elitas i?ry?k?jo ir juo pavadinamos ?moni? grup?s ypatyb?s, labai ?domi metaforin?elito vartosena, kai ?is suvokiamas kaip auk?tai esanti u?dara, ribot? skai?i? viet? turinti talpykla, ? kuri? sunku patekti, joje sunku i?laikyti viet?.
Inga Hilbig
Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas, Lituanistini? studij? katedra
Inga.Hilbig@flf.vu.lt
…U?DARYK LANG?, GERAI?“ IR…WOULD YOU MIND CLOSING THE WINDOW PLEASE?“: LIETUVI? IR ANGL? PRA?YM?STRATEGIJ? ANALIZ?
Pra?ymai yra itin populiarus tarpkultūrin?s pragmatikos ir lingvistinio mandagumo tyrin?jim? objektas pasaulyje. Prane?ime pristatomi rezultatai tyrimo, kuriuo pirm? kart? bandyta nustatyti da?niausius, taigi galima manyti, mandagius lietuvi? pra?ym? modelius pagal j? tiesiogi?kumo laipsn? – vadinam?sias pra?ym?strategijas. Tyrimas yra gretinamojo pobūd?io: gerai i?tyrin?tos brit? angl? kalbos med?iaga darbe pasitelkta kaip prie?ingas polius lietuvi? pra?ym? strategijoms ir kultūriniams j? taikymo savitumams i?ry?kinti.
Duomenys darbui gauti diskurso kūrimo testu (angl. discourse completion test) – atvir?ja anketa, kurioje respondentams studentams pateikti dvylikos pra?yti skatinan?i? situacij? scenarijai ir pra?yta ? juos sureaguoti. Med?iagos analizei ir interpretacijai taikyti Tarpkultūrinio ?nekos akt? realizacijos projekto (Cross-Cultural Speech Act Realization Project, 1989) mokslinink? sukurti teoriniai ir metodiniai metmenys. Remiamasi prielaida, kad esama trij? universali? pra?ym?tiesiogi?kumo lygi? (tiesiogin?, konvencionaliai netiesiogin? ir nekonvencionaliai netiesiogin? strategijos), kurie siejasi su P. Brown ir S. Levinsono mandagumo teorijoje (1978, 1987) i?skirtais pozityviojo bei negatyviojo mandagumo tipais.
Vilius Ivanauskas
Lietuvos istorijos institutas
vilius.ivanauskas@https://www.doczj.com/doc/f810756880.html,
SOVIETIN? MODERNIZACIJA IR LIETUVI?KOSIOS NOMENKLATūROS NACIONALINIO (ETNINIO) TAPATUMO
PROJEKCIJOS
Sovietin?je sistemoje vyravusi komunistin? ideologija deklaratyviajame diskurse buvo ai?kiai ?tvirtinusi nuolatinio progreso vizij?, kuri per sovietin?s industrializacijos, urbanizacijos, mokslin?s-technin?s pa?angos bei socialinio-ekonominio vystymo projektus (priemones) skelb? …?engim?? komunistin? rytoj?“. Apimdama modernizacijos tikslus ir j? realizavim?, ji suteik? pagrind? centrinei ir lokalioms vald?ioms stiprinti savo autoritet?, o kartu mobilizuoti sovietini?respublik? kultūros ir technokratijos elitus, ?gyvendinant gamybos pl?tros, socialin?s politikos ir sovietin?s kultūros pl?tros iniciatyvas.
Sovietmet? suvokiant kaip itin intensyv? (modernizacijos prasme) laikotarp?,
l?mus??vairaus pobūd?io visuomen?s struktūrinius poky?ius, nomenklatūros veikl?galima sieti ne vien su re?imo ?tvirtinimo tikslais, ta?iau ir identifikuoti atskiras nacionalinio tapatumo palaikymo ar konstravimo projekcijas. Viena j?, ypa? centro lygmenyje yra tiesiogiai susijusi su internacionalizmo protegavimu, apjungian?iu …taut? suklest?jimo“, …taut? suart?jimo“ ir netgi …taut? suliejimo“ vizijas. Kita vertus, sovietini? respublik? lygmenyje ?vertinant administravimo kasdienyb?s praktikas internacionalistin? linija identitet? formavimo politikoje nei?kyla kaip savaranki?ka tapatumo projekcija, o kur kas da?niau tampa ?siterpusi ? “dvigubo tapatumo” ar “lokalaus tapatumo” stiprinimo strategijas.
Viginta Iva?kait?-Tamo?iūn?
Vilniaus universitetas/ Socialini? tyrim? institutas
viginta@ktl.mii.lt
KAIP MATUOTI ?MONI? GEROV?(ANGL.WELL-BEING)?
Apra?ant ir matuojant gyventoj? gerov? da?niausiai naudojami paprasti ekonominiai rodikliai, tokie kaip bendras vidaus produktas vienam gyventojui, vidutin?s pajamos ar vidutinis u?darbis ir pan. Ta?iau pastaruoju metu pripa??stama, kad gerov? yra daug platesnis, daugiamatis rei?kinys. Tod?l ?iame prane?ime siekiama parodyti vien pajamomis ar i?laidomis gr?sto po?iūrio ribotumus ir siūloma ? gerov?s matavimus ?traukti tokias gerov?s sritis kaip u?imtumas, i?silavinimas, sveikata, kurios yra nema?iau svarbios sprend?iant, ar asmuo skursta, ar gyvena gerai.
Prane?ime pristatoma Lietuvos gyventoj? gerov?s indekso konstravimo metodika ir pirminiai gerov?s vertinimai. Konstruojant indeks? buvo remtasi A.Sen galimybi? prieiga (angl. Capabilities Approach), tod?l gerov?s vertinimas ?traukia ne tik resurs? tur?jim? (pvz., pajam?, ?vairi? ilgalaikio naudojimo daikt?), bet ir funkcionavim? (pvz., gal?jim? patenkinti pagrindinius poreikius, ?vairi? lig? ar sutrikim? tur?jim?, kurie gali trikdyti kasdien? veikl?, i?gyvenimus, u?imtum?), o taip pat atsi?velgia ? naudingum? (laim?), t.y., ? asmens subjektyv? pasitenkinimo atskira sritimi vertinim? (kaip ?mogus yra patenkintas savo sveikata, u?imtumu, finansin?mis galimyb?mis). Taip pat parodomi pirminiai gerov?s indeksu paremti skirting? gyventoj? grupi? gerov?s vertinimai. Galiausiai pristatomi sukonstruoto indekso privalumai ir trūkumai bei pateikiami pasiūlymai naujiems tyrimams.
Jūrat? Kavaliauskait?
Vilniaus universitetas, Tarptautini? santyki? ir politikos moksl? institutas
jurate.kavaliauskaite@tspmi.vu.lt
KAM POLITIN?JE KOMUNIKACIJOJE TARNAUJA IRONIJA?
TPP RINKIM? KAMPANIJOS ATVEJIS
Politin?je komunikacijoje reklama paprastai siejama su propagavimu. Ta?iau ?iandien propagavimas susiduria su tiesmuko, atviro ?tikin?jimo (brukimo) efektyvumo problema, kuri? bandoma ?veikti reklamoje pasitelkus ?aidybi?kum? ir auto-refleksij?. Akademin?se diskusijose palyginti daug d?mesio skiriama ?tikin?jimo ir humoro santykiui, ta?iau nepakankamai ?vertinami ?vairi? humoro form? skirtumai, neapibr??tos ironizavimo ir auto-ironijos funkcijos politin?je reklamoje. Ironi?kai i?tarai būdingas komunikacin?s intencijos ambivalenti?kumas ir perduodamos ?inios daugiaprasmi?kumas. Prie? 2008 m. Seimo rinkimus pasirod?iusios Tautos prisik?limo partijos (TPP) vaizdin?s reklamos daugiaprasmi?kumas ir ironijos …taikinio“ neapibr??tumas tapo strateginiu instrumentu rink?j? paramai pelnyti. Pirma, ?i reklama – tai …juokas i? sav?s“ (angl. self-mockery, self-ridicule), auto-ironijos, nesusireik?minimo ir savi-kriti?kumo demonstravimas; antra, …i?juokimas“ – lietuvi?kos politin?s tikrov?s …kreivasis veidrodis“, absurdo vaizdinys, nukreiptas prie? politinius oponentus bei sustabar?jusius politinio gyvenimo institutus; tre?ia, …pok?tas“ – emocinio ry?io su auditorija u?mezgimo priemon?, nenumatanti nei politinio ?sipareigojimo, nei deklaruojam? rinkimini? ?ūki??gyvendinimo.
K?stas Kirtiklis
Vilniaus universitetas, Filosofijos istorijos ir logikos katedra
kestas_kirtiklis@https://www.doczj.com/doc/f810756880.html,
KRITIN?S PRIEIGOS SOCIALINIUOSE MOKSLUOSE PAGRINDIMO PROBLEMA
Diskusijose d?l socialini? moksl? prigimties tradici?kai yra skiriamos dvi prieigos – natūralistin? ir interpretacin?. Kiekviena i? ?i? prieig? turi jas pagrind?ian?ias socialini? moksl? filosofijos koncepcijas. Natūralistin? pozicija
?prastai siejama su vadinamaisiais kiekybiniais tyrimais ir juos pagrind?ian?iomis filosofin?mis nuostatomis, savo ruo?tu interpretacin? prieiga remiasi filosofin?mis koncepcijomis, grind?ian?iomis kokybini? tyrim? metodologij?.
B. Fay ir J. D.s Moonas savo straipsnyje …Kaip tur?t? atrodyti adekvati socialini? moksl? filosofija?“ tvirtina, jog tradici?kai skiriamos dvi socialini?moksl? pozicijos (natūralizmas ir, j? terminais, humanizmas) negali adekva?iai atsakyti ? klausim? apie socialini? moksl? prigimt?, kuris i?skleid?iamas ? tris: (1) koks santykis tarp ai?kinimo ir supratimo socialiniuose moksluose? (2) kokia yra socialini? moksl? teorijos prigimtis? (3) koks yra kritikos vaidmuo socialiniuose moksluose? Jei debatai d?l (1) ir (2) klausim? telpa ? natūralizmo ir interpretatyvizmo kontroversijos r?mus, tai i?kilus klausimui d?l kritinio socialini?moksl? matmens, ?ios dichotomijos nebepakanka. ?iedvi prieigos negali paai?kinti nuolat socialiniame gyvenime i?kylan?i? prie?taravim? tarp individ? elgesio ir j?motyv?, nor? bei vertybi?. Natūralistai ?ios problemos nepastebi neteikdami svarbos veik?jo intencionalumui ir atitinkamai d?l to kylantiems prie?taravimams, interpretacininkai ignoruoja konfliktus, siekdami suprasti, kaip ?manomas nuoseklus pasaulio supratimas, sujungiantis skirtingas pasaulio dalis. Fay ir Moonas siūlo skirti dar vien?, kritin?, socialini? moksl? prieig?.
Tokio pasiūlymo kritikai tvirtina, jog skirti kritinei prieigai nesama pakankamo metodologinio pagrindo, mat pamatin?mis savo filosofin?mis prielaidomis ?i prieiga laikytina tik interpretacin?s variacija. Atsi?velgiant ? toki?kritik? ai?k?ja, jog kritin? prieig? galima postuluoti remiantis tik aksiologiniu kriterijumi, t.y. jos vertybin?mis nuostatomis. Ta?iau ar tokio kriterijaus pakanka?
Vytautas Michelkevi?ius
Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas
vytautasmi@https://www.doczj.com/doc/f810756880.html,
FOTOGRAFIJA KAIP MEDIJOS DISPOZITYVAS LIETUVOJE 1969–1989 METAIS
Prane?imas nagrin?ja metodologin? komunikacijos ir medij? studij?problem?: kaip analizuoti fotografij? ne kaip vizualin? turin?, o kaip medij?, kurian?i? ir skleid?ian?i? ?inias. Kaip vienas i? ?io problemos sprendim? variant?yra siūlomas dispozityvo modelis, kuris kildinamas i? Michelio Foucault ra?t? ir v?liau buvo pritaikytas prancūz? ir vokie?i? medij? teoretik? būtent komunikacijos klausim? sprendimui. Sukonstravus medijos dispozityvo analiz?s model?, kuriame bandoma sujungti diskurso analiz? ir veik?jo-tinklo teorij?, jo taikymui pasirenkama konkreti medija ir laikotarpis – fotografija Lietuvoje 1969–1989 metais.
Tais metais egzistavusi LTSR Fotografijos meno draugija (FMD) sukūr? ir palaik? specifin? produkcijos re?im?. FMD buvo vienintel? fotografijos meno vie?inimo institucija, tad kiekvienas fotografas, nor?damas surengti parod?, i?leisti fotoalbum? ar tiesiog pagal u?sakym? ka?k? nufotografuoti, tur?jo veikti per FMD. Pati institucija, jos palaikomas …fotomeno“ diskursas, reguliuojan?ios taisykl?s, metodiniai patarimai, vertinimo nuostatai sudar? tinkl?, turint? gali? kurti ir kontroliuoti (vizualias) ?inias. Prane?ime keliamas klausimas, kaip ?is konkretus dispozityvas susiformavo, kaip jis funkcionavo ir kaip pasirei?k? jo (re)produkcin?galia.
Veik?jo-tinklo teorija pirmiausia buvo taikoma mokslo ir technologij?studijose, analogi?kai ji gali būti taikoma FMD, funkcionavusios kaip fotografijos fabrikas-laboratorija, analizei. Pasitelkiant veik?jo-tinklo teorij?, nagrin?jama, kaip vyst?si dispozityvo, kaip tinklo, dinamika ir kaip jis stabilizavosi; kaip jo viduje
vyko organizavimas ir (id?j?) perteikimas kitiems veik?jams? Kaip tinklas ?traukdavo kitus būti programos pasek?jais ir kaip perduodavo savybes ir motyvacijas veik?jams? Kaip tinklas tapo naudingas ir funkci?kai nepakei?iamas?
Vaidas Morkevi?ius
Kauno technologijos universitetas, Politikos ir vie?ojo administravimo
institutas
vaidas.morkevicius@https://www.doczj.com/doc/f810756880.html,
Tomas Krilavi?ius
Vytauto Did?iojo universitetas, Informatikos fakultetas
t.krilavicius@if.vdu.lt
KAIP ANALIZUOTI SEIMO NARI? BALSAVIMUS?
METODOLOGIN?S PASTABOS
Parlamentar? balsavim? analiz?n?ra labai i?pl?tota politologijos sritis.
?inoma, vienokia ar kitokia parlamentini? balsavim? analiz? atliekama jau bent 40 met?, ta?iau ?i tyrim? kryptis tikrai negali gausa lygintis su partij?, rink?j? elgsenos
ar ?ali? palyginamaisiais tyrimais. Kaip da?niausiai nutinka politikos moksluose, labiausiai i?pl?tota ?i tyrim? sritis yra JAV. ?ia sukurta ir dominuojanti balsavim?analiz?s metodika – DW-NOMINATE. ?i? metodik? kai kurie autoriai naudoja analizuodami ir kit? politini? bendruomeni? parlamentar? balsavimus (pavyzd?iui, Europos parlamento, Lenkijos, Piet? Kor?jos ir kit? parlament?). Taip pat yra atlikta ir Lietuvos Seimo nari? balsavim? analiz?, nors ir kitokiais nei min?tas metodais.
Kaip bebūt?, parlamentar? balsavim? analiz? kol kas yra savoti?ka terra incognita. Viena vertus, tai keista, nes balsavimus gal?tume pavadinti …objektyvia realybe“, kuri yra tiesioginis politik? elgsenos (kartu ir nuostat?) atspindys. Juk atrodo, kad analizuodami balsavimus, galime objektyviai steb?ti politik?orientacijas, ideologinius polinkius ir t. t., o objektyvios ?inios socialiniuose moksluose yra rara avis. Kita vertus, …objektyvi realyb?“ yra tokia …gausi“, kad …iki-kompiuterini? socialini? moksl? eroje“ papras?iausiai buvo pernelyg sud?tinga
techni?kai atlikti parlamentini? balsavim? analiz?. ?ioje vietoje u?tenka paskaityti kokio nors …senesnio“ plataus masto tyrim? projekto autori? i?pa?int? apie pirm?j?duomen? analiz?s vargus, kad suprastume, kaip kompiuteris pakeit? ?iuolaikini?socialini? moksl? atstov? analitines galimybes.
?iame prane?ime mes bandysime atvirai (o ne puse lūp?) aptarti tam tikrus metodologinius parlamentar? balsavimo analiz?s aspektus. ?ie aspektai vis dar yra neadekva?iai i?tyrin?ti, nors egzistuoja ?vairi? svarstym? ir u?uomin?. Analizuojant Seimo nari? (kaip ir bet kuri? kit? demokratini? politini? bendruomeni? atstov?) balsavimus i?kyla trys pagrindin?s metodologin?s problemos. Jos gali pasirodyti …technin?s“, ta?iau kaip bandysime pailiustruoti konkre?iais pavyzd?iais, toki?problem? sprendimas da?nai turi reik?mingos ?takos substantyviosios analiz?s rezultatams ir interpretacijoms. Taigi tos trys problemos yra:
1.Seimo nari? balsavim? kodavimas arba kaip korekti?kai skai?iais pa?ym?ti
Seimo nari? pasirinkimus. (Skaitinio kodavimo problema).
2.Atstumo tarp dviej? Seimo nari? balsavim? …profili?“ nustatymas arba kaip
korekti?kai skai?iais i?reik?ti dviej? Seimo nari? pasirinkim? skirtingum?(arba pana?um?) jiems balsuojant kelet? (taigi ir daugyb?) kart?.
((Ne)pana?umo mato parinkimo problema).
3.Vis? Seimo nari? balsavim? …profili?“ artumo modeliavimas arba kaip
korekti?kai …i?d?lioti“ visus Seimo narius vienmat?je ar keliamat?je erdv?je pagal j? pasirinkim? skirtingum? (arba pana?um?). (Modeliavimo metodo parinkimo problema).
Metodologinei diskusijai iliustruoti naudosim?s Lietuvos Seimo nari? 2004-2008 m. kadencijos balsavim? analize. Nors autoriai pirmiausiai patys pristatys savo po?iūr?? diskutuojamas problemas ir j? sprendimo būdus, ta?iau ne ma?iau svarbi vieta numatyta ir koleg? pastaboms bei pasiūlymams, kurie tikim?s, prisid?s prie tyrim? ?ioje srityje tobulinimo.
Nida Vasiliauskait?
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Humanitarinis institutas
nvasil@takas.lt
VIZUALIN? LIETUVOS VARDO TūKSTANTME?IO IDEOLOGIJA (ATVEJO ANALIZ?)
Lietuvos vardo tūkstantme?io min?jimo (ir min?jimo refleksijos) strategijas vie?oje erdv?je lemia skirtingi konkretaus istorinio ?vykio (1009 m. Kvedlinburgo analuose apra?yto arkivyskupo Brunono nu?udymo “Rusios ir Lietuvos pasienyje”) suvokimo būdai. Pagal prasminius akcentus, interpretacin? kontekst?, vartojam??odyn?, vizualines priemones, adresant?, adresat? ir funkcijas j? galima i?skirti keturis: oficial?-valstybin?, krik??ioni?k?, …inteligenti?k?“ ir …pagoni?k?“.
Vienas i? pastar?j? (…pagoni?k?“) santyk? reprezentuojan?i? artefakt? – Kovo 11-?j? vykusio sunkiojo roko koncerto …T?vynei – tūkstantmetis“ plakatas – pasirinktas prane?imo objektu. Jo analize siekiama i?ry?kinti politines-ideologines istorinio ?vykio panaudojimo galimybes hic et nunc, klausiant, k? toks (o ne kitoks) ?v. Brunono vaizdavimas sako apie plakato tikslines auditorijos sav?s ir …kito“ suvokim? – kas yra …mes“, ?ven?iantys …T?vyn?s tūkstantmet?“, kokia tapatyb?konsoliduojama/kuriama tokiu būdu, kod?l ?v. Brunono nukirsdinimo ikonografija geba ?gauti reali? mobilizuojan?i? gali? ir apibr??t? politin? turin? 2009-aisiais?
Vilniaus universitetas, Tarptautini? santyki? ir politikos moksl? institutas
galina.vascenkaite@tspmi.vu.lt
NETIKRUMAS TARPTAUTINIUOSE SANTYKIUOSE KAIP STRUKTūRIN?S GALIOS DIDINIMO PRIEMON?
Tarptautin? politik? galima apibūdinti kaip daugelio tarptautini? subjekt?tarpusavio s?veik? visum?. ?i?s?veik? metu kiekvienas veik?jas u?sitikrina skirting? reputacij?: vieni i? j? laikomi stabiliais ir prognozuojamais, kiti – iracionaliais ir nenusp?jamais. Ta?iau skirt? tarp racionalaus ir iracionalaus elgesio
n?ra taip lengva nubr??ti. Nobelio premijos laureatai prof. Robertas Aumannas ir Thomas Shellingas pirmieji atkreip? d?mes?? tai, kad elgesys, kur??prasta laikyti iracionaliu i? ties? gali būti vertintinas kaip racionalios, ? konkre?ius tikslus nukreiptos strategijos dalis.
Prane?ime pl?tojamos R. Aumano ??valgos apie ribotos informacijos poveik?sprendim? pri?mimui bei Th. Schellingo id?jos apie tai, kad valstyb?s gali pelnytis
i? savo impulsyvaus elgesio ir …nepatikimumo“ kit? tarptautini? veik?j? akyse; analizuojama netobulos informacijos ir abipusio (ne)pasitik?jimo ?taka sprendim?
pri?mimo procesui bei implikacijos rizikos ir netikrumo dichotomijai. Racionalaus pasirinkimo teorijos argumentavimo logika siejama su klasikin?s geopolitikos problematika, lo?imo teorijos modelius taikant galios balanso poky?i? analizei.
Prane?ime keliama, ?rodin?jama ir iliustruojama hipotez?, kad tikslingas netikrumo situacijos sukūrimas yra vienas i? būd? didinti valstyb?s struktūrin?gali?. Kitaip tariant, kad dviej? tarptautini? veik?j?s?veikos metu vienas i? j?, tikslingai apriboj?s kito tarptautinio veik?jo informacij? ir privert?s j? suabejoti prie?ininko strategijos ir / ar atskir? veiksm? racionalumu, gali pasukti s?veikos eig? sau naudinga linkme ir (netgi stipresniam) prie?ininkui primesti savo …?aidimo taisykles“.
Kauno technologijos universitetas, Sociologijos katedra
kristina.velickaite@stud.ktu.lt
EUROPIETI?KOS TAPATYB?S PAIE?KOS LIETUVOS ELITE
Europin? tapatyb?n?ra XX a. i?radimas, ta?iau XX a. antroje pus?je ?is klausimas tapo itin aktualus. Niekam n?ra abejoni?, kad būtent elitas s?moningai bando sukonstruoti europin? tapatyb? ir labiau tik?tina rasti europin? tapatyb? tarp elito negu pla?i?j? masi? (Delanty 2002, Kaelberer 2004, Risse, 2003). Prane?ime keliamas klausimas, ar galime rasti europin? tapatyb? tarp Lietuvos elito. Juk būtent Lietuvos elitas siek?, kad Lietuva kuo grei?iau tapt? Europos S?jungos dalimi ir v?l …gr??tume ? Europ?“.
?iame prane?ime pirmiausiai ap?velgiamos europin?s tapatyb?s ir kosmopolitizmo teorijos, elito svarba, perkeliant tam tikrus nacionalinius ir supranacionalinius po?iūrius, vertybes i? elito ? mases. Toliau prane?ime pristatomi tarptautinio projekto …Intune“ (apiman?io 16 ES ?ali? ir Serbijos), kur? Lietuvoje vykdo Socialini? tyrim? institutas, apklausos duomenys. Lietuvos politinio ir ekonominio elito …Intune“ apklausa buvo atlikta 2007 met? vasario – kovo m?nesiais. Apklausta 80 Seimo nari? ir 40 did?iausi? Lietuvos ?moni? vadov?. Analizuojant duomenis siekiame atsakyti ? tokius klausimus: ar europieti?ka tapatyb? konstruojama tokiais pat metodais kaip ir lietuvi?ka? Ar Lietuvos elito pa?iūrose ? ES i?ry?k?ja europieti?kumas, t.y., ar Lietuvos elitas save sieja su ES; pasitiki ES institucijomis ir turi (federacin?s) ES ateities vizij??
Literatūra
1.Delanty Gerard. (2002). Models of European Identity: Reconciling
Universalism and Particularism. // Perspectives on European Politics & Society. Dec., Vol. 3 Issue 3, p. 345-359.